Tag Archives: blogofermos

Pokyčiai tinkluose

17 Kov

Paskutinis mano čia darytas įrašas buvo 2012 kovo 7 dieną. Ir jau praėjo ištisi 3 metai – dabar 2015 kovo 17. Aš jau net nekalbu apie politinius pokyčius – vien to, kas pakito internetuose yra daugiau, kaip per akis.

Internetai niekada nesikeičia protingai. Bet keičiasi neprotingai.

Internetai niekada nesikeičia protingai. Bet keičiasi neprotingai.

Per tą laiką susidūrėme su kremlinių botų antplūdžiais, visiškai aiškiu vartotojų persislinkimu nuo blogų link Facebook, aiškiomis selfių madomis (aš savo pažįstamų tarpe jau tapau visišku anachronizmu, nes iki šiol vis dar sugebu turėti dumbfoną) ir netgi tuo, kad žmonių aktyvumas Facebook tinkle ne tik tiksliai suprognozuoja, bet netgi nulemia rinkimų rezultatus.

Trumpai pažiūrėkim, kas ateina į galvą, kai pabandai pamąstyti apie tuos kelerius metus.

Skaityti toliau

Apie Google Plus kiek rimčiau

15 Lie

Aišku, pagrindiniame mano Rokiškio bloge, kai rašiau apie Google Plus, tai buvo trololo truputis, bet kita vertus, tai buvo rimta. Tik tiek, kad teužkabinau vieną rimtą Google Plus savybę – tai Google ratus (circles). Bet ir juos užkabinau paviršutiniškai, tiesiog iš vulgariai troliškos pusės. Čia pabandykim rimčiau pažiūrėti į tai, kas tie Google ratai yra ir kuo tai skiriasi nuo viso kito kitur. Ir kodėl tai taip rimta. O taip pat pažiūrėkim ir į dar kelis dalykėlius, kuriuos Google jau yra padariusi arba dar tik ruošia.

Juk taip ar anaip, čia yra meta blogas, kuriame jau nemažai rašiau apie visokias bloginimo platformas. Tai kodėl gi neužkabinti ir socialinių tinklų?

Google Plus ratai, friendai, draugai ir socialinio tinklo idėjos

Visos socialinių tinklų sistemos būdavo paremtos vienu iš trijų modelių:

  • Vienu atveju, kaip Twitter, siūlydavo sekti (following), kitaip tariant, prenumeruotis įdomaus jums žmogaus įrašus be jokių patvirtinimų. Iš esmės, tą patį socialinių ryšių modelį siūlo ir Tumblr.
  • Kitu atveju, kaip Facebook, sekti leisdavo tik tada, kai sekamasis duodavo patvirtinimą (friending). Berods tokį ryšių modelį turėjo ir Google Orkut – pastarąjį socialinį tinklą ilgą laiką visaip pamėgdžiojo Facebook, kol galų gale aplenkė. Taip taip, Facebook iš esmės yra pagerintas vieno iš senovinių Google produktų klonas, jūs nesuklydote. Kita vertus, tas pats Orkut jau senokai nudegeneravo į kažką, primenančio idiotišką MySpace, tad bandyti neverta.
  • Retesniais atvejais būdavo bandoma kurti abiejų modelių kombinacijas, kaip LiveJournal, kur galima friendinti* bet ką, tačiau friendinamasis jau nusprendžia, ar jūs esate vertas matyti įrašus, kurie asmeniniai. Galime suprasti, kad Twitter modelis tinka kai bendrauja nepažįstami, Facebook – kai bendrauja pažįstami, o LiveJournal – kai yra ir tų, ir kitų. Riba tarp pažįstamų ir nepažįstamų išlaikoma ir aiškiai apibrėžiama.

LiveJournal modelis iš šių trijų yra bene mažiausiai žinomas (nes beveik niekas jau nežino LiveJournal), tačiau kartu ir labiausiai vykęs. Nenuostabu, kad ta blogoferma jį susigalvojo: blogai juk įprastai būna vieši, tačiau juk būna dalykų, kuriuos nori parašyti tik ribotam draugų (žmonių, kuriais bent minimaliai pasitiki, o ne šiaip kokių friendų) ratui. Taigi, LiveJournal, nors būdamas vienu iš seniausių socialinių tinklų, tuo pačiu tapo ir teisingiausią modelį sukūrusiu.

Google+ išties yra būtent trečiojo, LiveJournal tipo socialinis tinklas, tik dar labiau išvystytas: čia ne tik atsiranda riba tarp nepažįstamų ir pažįstamų, bet ir skirtingi pažįstamumo lygiai. Daugelį, vos pabandžiusių pereiti nuo FaceBook prie Google+, šokiruoja, kad į draugus ima eiti minios nepažįstamų, bet labai greitai atsiranda supratimas, kad tai ne draugystės ar net friendinimo paieškos, o tiesiog susidomėję aplinkiniai, panašiai, kaip Twitter, LiveJournal ar Tumblr sistemose.

Būtent dėl to, kad ta socialinių ryšių sąvoka Google+ realizuota taip natūraliai, netrikdančiai ir teisingai, daugumai naujai atėjusių kyla klausimas: “nieko nesuprantu, tai kas gi čia geriau, nei FB, viskas panašiai juk?“ Tas klausimas išlieka neilgai. Jau po poros dienų naujokai staiga ima nejučia kažką suvokti. Kažką, kas ir yra ta teisinga, realybę atitinkanti žmogiškų santykių paradigma: tavęs neverčia friendintis su idiotais. Tu bet kokį durnių gali priskirti durnių ratui, o pats tuo tarpu sekti visus, kas tiktai pasirodė įdomūs. Atėjus šiam supratimui, Google+ naujoko akys atsiveria ir jis suvokia, kad niekada, niekada jam daugiau neprireiks FB. Nes visi FaceBook vartotojai sumigruos į Google+.

Taip, viskas labai paprasta: Google+ neverčia naudoti draugystės sąvokos ten, kur jos išties nėra. Iškreiptą, socialnetworkinių marketologų kalamą friendo-draugo sąvoką pakeičia realūs apibrėžimai – tokie, kokius jūs patys nusistatote. Draugai priklauso jūsų draugų ratui, o nepažįstami – aplinkinei publikai. Šiaip pažįstami lieka tiesiog šiaip pažįstamais, o tie, kurių pasisakymus jūs norite skaityti – tiesiog jums įdomiais žmonėmis. Nusistatyti, ką kuriems norite šarinti, o ko ne – neįtikėtinai lengva, čia nėra jokių iškrypėliškų FaceBook listų, kuriuose net hakeriai užsiknisa. Būtent todėl Google+ laimi: ši sistema neverčia žmonių iškreipinėti savo santykių, o priešingai – duoda visas galimybes viską daryti taip, kaip realiame pasaulyje.

Google+ duoda daugybę kitų malonių dalykėlių: ši platforma neužkišta visokiomis reklamomis bei idiotiškais pranešimais, kad “Jonas Durnelis is now friends with Spammer Company, Abdulha from Nigeria, Petras Gražulis and 137 other people“. Šioje platformoje tiesiog nėra vietos durniams – bet koks spameris šalinamas iš akiračio taip pat lengvai, kaip ir pridedamas į kokį nors ratą. Čia jūs galite pasiredaguoti ir savo komentarus, ir savo pranešimus (o, taip, FaceBook to juk neleidžia), čia jūs galite turėti judančius GIF paveiksliukus (FaceBook net ir tokio paprasto dalyko neleidžia), čia jūs galite turėti neriboto ilgio tekstus (FB net ir to neleidžia), čia net smulkmenos džiugina. Praleidę kelias dienas Google+ sistemoje, atrasite tiek natūralių, bet iš pirmo žvilgsnio nepastebimų patogumų, kad pačiam pasidarys keista, kodėl FaceBook kūrėjai yra tokie idiotai ir pridarė tiek nesąmoningų apribojimų. Dar daugiau, jūs suprasite, kodėl FaceBook ėmė draugauti su Microsoft.

Kiti Google+ servisai, pradedant Youtube ir baigiant Google Games

Nėra abejonių, kad dabar, kai FaceBook sistema yra visų pripažinta, kaip daugiau lankytojų ir daugiau lankomumo turinti, t.y., “didesnė“, Google jau be problemų galės integruoti su savo socialiniu tinklu viską, ko tik nori. Savo laiku, kai Google sukūrė tuos savo Google Docs, prasidėjo šurmulys ir kalbos apie monopolininką, todėl ši įmonė viską staigiai pristabdė. Visoms naujoms paslaugoms reikdavo registruotis paskirai, daugelis naujų paslaugų būdavo paleidžiamos taip, lyg būtų nei nesusijusios, o Google Buzz atveju viskas buvo padaryta taip, kad atrodė, jog Google tiesiog iškrito iš žaidimo, nesugebėjusi netgi dizaino šiai sistemai padaryti padoraus. Tačiau tuoj viskas apsivers aukštyn kojomis.
  • Blogger/Blogspot blogoferma, kuri jau senų seniausiai laikoma kažkokiu nenormaliu atsilikimu, tinkamu nebent supermamoms šmaikštašiknėms, greičiausiai bus apjungta su Google Plus. Tie, kas jau yra užsiregistravę naujame Google socialiniame tinkle, greičiausiai pastebėjo, kad kiekvienas dalyvis gauna viešą puslapį, labai smarkiai primenantį blogą. FaceBook tokių patogumų neduodavo, tad spėju, jog šis dalykas tiesiog apžavės FaceBook garsenybes – žmones, turinčius begales sekėjų. Facebook senbuviai atsimena, kas yra Krepšinio Širdis, Pipedija Enciklopedija, Ingrida Simonyte, Algirdas Urbanavičius ir daugelis kitų superpopuliarių grupių, žmonių bei personažų. Google+ kiekvienas jų galės augti ne tik pačiame Google+ tinkle, bet ir visame internete. Ir dabar pagalvokim, kas atsitiks, jei Google+ šitą dalyką apjungs su Blogspot, suteikdama visas pastarojo galimybes kiekvienam socialinio tinklo vartotojui? Juk jau dabar suteikia taip, kad daugelis net nepastebi, kad jau tapo blogeriais. Taip, LiveJournal ir WordPress kentės, tačiau labiausiai kentės vėl tas pats FaceBook.
  • Picassa nuotraukos, gana nesėkmingai konkuravusios su Flickr ir daugeliu kitų fotoservisų, visgi užėmė savo nišą. Ir visi Picassa naudotojai dabar gauna galimybę praktiškai neribotam nuotraukų hostingui. Ir visa tai jau integruota į Google+. FaceBook nuotraukų saugojimo galimybės yra tokios primityviai minimalios, kad čia tiesiog nėra kalbos apie tai, kas kur bus. Žmonės, kuriems svarbi nuotraukų kokybė, dydis ar galimybė jas pasiredaguoti, eis į Google+, o tai reiškia, kad pastaroji sistema turės nepalyginamai geresnį turinį. Iš esmės, tai dar ir antausis Yahoo turimam Flickr. Ir tai toks antausis, kad maža nepasirodys. O FaceBook vėl verks kamputyje.
  • YouTube jau dabar integruojamas į Google+ taip, kad pavyzdžiui filmukų paieška patogiau naudotis jau pačiame Google+, nei YouTube puslapyje. Ir net neabejoju, kad YouTube tobulinimo darbai, kaip ir Blogger tobulinimas, buvo gerokai pristabdyti vien dėl to, kad ši sistema bus pilnai apjungiama su Google+. Ir dabar įsivaizduokite, kas atsitiks, kai FaceBook šarinami YouTube filmukai turės Google+ ženklą. Neblogai, tiesa?
  • Google Buzz platforma bus uždaryta. Aš negaliu nieko įrodyti, bet galiu kirsti lažybų, kad su visu tuo Google Buzz firma tiesiog darė du dalykus: viena vertus, durnino visą pasaulį (įskaitant ir Facebook), kad tas atsipalaiduotų, o antra vertus – atidirbinėjo visko integracijas su viskuo, darydama visas platformas apjungiančius socialinio tinklo vidurius. Mauras padarė savo darbą ir bus suintegruotas taip, kad dingtų be pėdsakų. Čia galim prisiminti dar tokį Twitter, kuris kentės. Kentės todėl, kad Google+ leidžia ne tik friendinti, bet ir sekti.
  • Google Docs bus pilnai suintegruoti, kaip ir Google Calendar, ar kaip tas daiktas vadinasi. Žinot, ką tai reiškia? Google+ labai greitai taps absoliučiu tinklu, kuriame bendrauja biznis. Tai bus verslo platforma, o ne tik vaikiški pasipezėjimai. O čia vėlgi FaceBook ar išvis koks nors kitas konkurentas neturi jokių šansų. Net kartu su Microsoft.
  • Google Games – apie šią platformą šnekama berods nuo kokių 2009 metų, o nuo 2010, kai nutekėjo truputis info, niekas jau neabejoja šiuo reikalu. Google internetinių žaidimų gamintojams pasiūlė kardinaliai geresnes sąlygas, nei bet kuris kitas socialinis tinklas. Ir sklinda kalbos, kad ta pati Zynga Games jau beveik nieko nedaro FaceBook platformai, o savo geriausius kūrinius ruošia būtent Google+ tinklui. Aš net spėliot nedrįstu, kas bus, kai Google užsiims žaidimais.
  • Google Maps – dėl integracijos su Google+ verks visi socialiniai tinklai, bet ypač – Four Square. Šis tiesiog praras savo prasmę ir užsidarys. Google+ jums tiesiog rodys, kur jūs esate ir kur yra jūsų kokie nors pažįstami, su kuriais gal būt norėtumėte susitikti. Rodys tai daugmaž realiame laike. Nokia ir Microsoft, beje, irgi verkia. FaceBook – irgi.
  • Google Talk – jau dabar tas daiktas yra pilnaverčiu konkurentu Skype (tiesa, populiaresniu JAV, nei Lietuvoje), tačiau ar matėt, kaip tai apjungta? Prieš pat startuojant Google+, FaceBook desperatiškai bandė visiems pristatinėti kažkokias video pokalbių ir apsijungimų su Skype galimybes. Paaiškėjo, kad tai yra nulis, lyginant su tuo, kas jau yra Google+ sistemoje.
  • Google Money. Aš apie tai nieko nesakysiu, nes čia visiškai niekieno nepatvirtinti ir labai nerišlūs gandai. Bet tai yra reikalinga Google Games platformai, o ir tokiam paprastam dalykui, kaip Google Adwords. FaceBook jau turi tam tikrą su žaidimais integruotą virtualių pinigų analogą, tačiau spėju, kad Google pasirodys daug rimčiau. Ir čia sudrebės jau netgi patsai PayPal. Ir visi, kas tik yra internetuose.
Šitą sąrašą galima ir dar labiau pratęsti, tačiau spėju, kad tai padaryti galėtumėte ir jūs patys.
———
* Friendinimas ir draugystė – absoliučiai skirtingi dalykai. Pastebėtina, kad lygiai kaip komunistai sovietmečiu sukompromitavo draugo sąvoką, taip pat tą sąvoką dabar bando sukompromituoti visokie socialiniai tinklai, tiesa, jau dėl visai kitų paskatų. Draugas ir friendas tarpusavyje turi bendro ne daugiau, nei draugas ir tovariščius. Nepainiokime šitų dalykų. Jie skirti durninimui.

Migruoti-4

9 Rgs

Taigi, vis dar migruoti. Bet jau paskutinis etapas. Naujasis Rokiškio blogas visame gražume atsidaro su visais importais. Komentarai – jau irgi yra suimportuoti, kad ir lūžinėjo truputį, bet per kelis kartus viską pavyko sukišti. Virš 500 straipsnių ir virš 12000 komentarų. Beje, kai kurie uždari straipsniai, kaip bonusas skaitytojams, dabar padaryti atvirais.

Taigi, velkam į naują blogą – išties ten tėra smarkiai ir žiauriai modifikuotas WordPress, perdirbtas į kažkokį socialinį tinklą. Taigi, ten ir būsiu dabar. Senas blogas tuo tarpu užsidaro. Kaip sakant, ate, LiveJournal, labas PoPo 🙂

Atskirai šiuoju išreiškiamos padėkos, kad Skirtumas užrodė ir nurodė, o Andrius Užkalnis padėjo apsisprendimams tašką. O dar Zbygniewas Piwacijus pademonstravo. O kadangi matyt esu labai jau sunkiasvoris, tai kiek pažiūrėjau, man ten bus labai gerai.

Tai tiek.

Migruoti-3

8 Rgs

Pradžioje migracija iš LiveJournal į WordPress atrodė labai paprastai. Netgi su visais mano keliamais reikalavimais. Ėmiausi darbo. Suinstaliavau WordPress, sukonfigūravau kažką. Labai gražu pasirodė. Paskui pagalvojau, kad reikia dar kažko, o paskui ėmiau ieškoti navarotų, kurie leistų tame pačiame WordPress skaityti RSS, taip bent iš dalies kompensuojant visokius trūkumus. Trumpai tariant, baigėsi tuo, kad supratau, jog viskas daug kebliau.

Tolimesni knisimaisi pavirto į nusivylimą ir t.t. – WordPress savo viduriuose tiesiog nesuvokiamai bugovas. Nors, aišku, palyginus su LiveJournal, kurio “opensourcinio“ varianto išvis neįmanoma suinstaliuoti ir kurį patys jo kūrėjai perkraudinėja kas pusvalandį valandą su visais Apache ir MySQL – WordPress atrodo dailiai. Tik tiek, kad kažkoks bugovas, kaip nežinau kas. Ir lentelėse saugomi hešai vietoj normalios reliacinės DB. Ai, žodžiu… Jaučiu, kad visvien sėdėti teks kažkokioje blogofermoje, o ne standalone sistemoje. Tai tiek naujienų.

Migruoti? Ar nemigruoti?

4 Rgs

Kuo daugiau galvoju, tuo labiau užknisa mane tas Live Journal. Užknisa. Tie dundukai yra tokie buki, kad galvoja, jog vištos, dedančios auksinius kiaušinius (kontentą, straipsnius), turi jiems dar ir papildomai pinigus mokėt. Apribojimų kiekis – nesuvokiamas. Ir tie durniai dar ir restartina visus servisus kartą per valandą (taip, tie reguliarūs LJ nepasiekiamumai – būten todėl).

Kita vertus, svetimo hostingo jau kaip ir atsikandau. Gal visgi verta standalone blogą paleist? Arba netgi visą blogofermą? WordPress lyg ir neėda baisaus kiekio resursų, tai visgi gal? Pastebėjau bent jau čia, kad ir kai kurių normalesnių galimybių komentavimui ima rastis – bent jau įmanoma pažiūrėt, kur pats komentavai.

Nežinau net, vis galvoju, galvoju, metai bėga, bet paskutiniu metu užveikė tiek, kad galų gale imsiu tai ir padarysiu.

Kuo blogas LiveJournal

1 Rgs

Apie tai, kuo blogas yra LiveJournal, galima kalbėti ilgai, daug ir intensyviai. Tiesą sakant, sumelavau, kad daug. Pakanka trumpai – ilgai gilintis tiesiog nėra prasmės. Bet tiek, kad įvardinus tos blogofermos blogybes, išvis pasidaro nesuprantama, kaip ten kas nors gali rašyti. Kaip išvis kažkas gali tą nesusipratimą naudoti.

LJ (taip sutrumpintai vadinama Live Journal platforma) neduoda jokių padoresnių templeitų, visus komentarus įkiša į vieną komentavimo šabloną, neduoda už dyką saugoti paveiksliukų, prikiša kur papuola krūvas visokių rusiškų reklamų, savo turiniu labai artimų elementariai pornografijai ir netgi neduoda pasižiūrėti savo blogo statistikos – jei nori susižinoti, kiek lankytojų turi, tenka daryti visokius nerišlius hakinimus. Negana to, šita platforma ir šiaip atrodo klaikiai. Aš jau nekalbu apie tai, kad ten negali įsidėti nei savo Tviterio dėžutės, nei dar ko nors. Eilinis blogeris, pasižiūrėjęs į visus LJ trūkumus, galėtų pasakyti aiškiai, paprastai ir teisingai: “LJ yra totalus šūdas“.

Kažkada, kai darėm tyrimus, mums pradžioje ir atrodė, kad LJ bus tiesiog eilinis šlamštas, pažiūrėsim dėl viso pikto, kad tiesiog tyrimas būtų pilnas. Nes taip ar anaip, viena iš didžiausių blogofermų pasaulyje. Bet paaiškėjo, kad viskas žymiai kebliau.

Savo galimybėmis LJ yra pati pačiausia platforma iš visų, kokios tiktai yra. Netgi supermodernus Tumblr – tai tik nepilna LiveJournal galimybių kopija, tegul ir nesulyginamai gražesnė, patogesnė, mielesnė ir turinti savų galimybių. Gyvojo Žurnalo esmė – tai, kad jis yra ne paprasta blogoferma, o pilnavertis socialinis tinklas, savo galia labai artimas tokiems, kaip Facebook ar Google Buzz. Tačiau visas šitas tinklas realizuotas, kaip bloginimo platforma. Tu nuolat esi įvairiose grupėse, tu peržiūri pasirinktų “friendų“ įrašus, tuos friendų srautus gali grupuoti, filtruoti, komentuoti, etc.. Visos blogofermų platformos yra tiesiog vaikiškai naivios, palyginus su senutėliu, prieš kokius 10 metų sukurtu LJ.

Iš to ir mano dilema, nervinanti jau kelis metus: ar migruoti iš to LJ kur nors, ar nemigruoti? Ir kur migruoti? Nors ir paradoksalu, neatradau jokio pilnaverčio pakaitalo iki šiol. Jau keletą metų ieškau ir nežinau – nėra pakaitalų ir viskas.

Kuo geras yra Tviteris

1 Rgs

Tviteris (Twitter), kai pirmą kartą jį pabandžiau, man pasirodė, lyg kažkoks absurdas. IRC (jaunesniems būtų Skype grupinių čatų) hibridas su SMS žinutėmis, perkeltas į internetą. Bukas daiktas. Neįtikėtinai bukas. Bukas, kaip visa mikroblogų idėja.

Tačiau jau po kelių dienų supratau, kad buvau neteisus. Nėra jis toks bukas, kaip atrodo. Jis turi visus čatų privalumus, suderintus su bloginimo ir tradicinių japoniškų msgboardų galimybėmis (imgboardai, kaip 4chan – tai tiesiog išvystyti msgboardai), ir visa tai sulydyta į vieną visumą taip, kad gaunasi kažkoks visiškai naujas dalykas – truputį žinutės, truputį blogai, truputį msgboardai, truputį pokalbiai. Visiškai kitas ir labai geras formatas, tiesiog priverčiantis rašytoją sutilpti į tuos menkučius 140 simbolių, priverčiantis būti neįtikėtinai informatyviu, kompaktišku ir aiškiu. Ir visa tai – su socialinio tinklo galimybėmis ir bendravimu beveik realiame laike.

Negana to, dėl labai mažo žinučių dydžio atsiranda galimybės realaus laiko paieškai: Tviteryje galima esminius dalykus žymėti žodžiu su grotelėmis, pvz., #Lietuva – tai yra tegai. Pagal tokius tegus galima surasti bet kokias žinutes, kurias kas nors paskutiniu metu parašė, žymėdamas tokį tegą. Tai velniškai patogu, kai norisi pamatyti, ką viso pasaulio ar, pvz., Lietuvos žmonės tik ką parašė kokia nors tema.

Žinoma, Tviteris negali pakeisti nei blogofermų, nei socialinių tinklų, tačiau jis įneša kažką savito. Lietuvoje Tviteris išsiskiria dar ir savo publika: didžiąja dalimi – tai blogeriai, žmonės, mokantys rašyti, žmonės, žinantys apie Internetą daug daugiau, nei vidutinis žmogus.

Paprastas klausimas – ar verta registruotis Tviteryje? Jei esate žurnalistas, blogeris ar patyręs internautas – žinoma, kad taip. Bet jei esate vienas iš tų silpnapročių, kuriems internetas yra tapatus One.lt – žinoma, kad jums Tviteris tebus nesąmoninga beprasmybė.