Migruoti-3

8 Rgs

Pradžioje migracija iš LiveJournal į WordPress atrodė labai paprastai. Netgi su visais mano keliamais reikalavimais. Ėmiausi darbo. Suinstaliavau WordPress, sukonfigūravau kažką. Labai gražu pasirodė. Paskui pagalvojau, kad reikia dar kažko, o paskui ėmiau ieškoti navarotų, kurie leistų tame pačiame WordPress skaityti RSS, taip bent iš dalies kompensuojant visokius trūkumus. Trumpai tariant, baigėsi tuo, kad supratau, jog viskas daug kebliau.

Tolimesni knisimaisi pavirto į nusivylimą ir t.t. – WordPress savo viduriuose tiesiog nesuvokiamai bugovas. Nors, aišku, palyginus su LiveJournal, kurio “opensourcinio“ varianto išvis neįmanoma suinstaliuoti ir kurį patys jo kūrėjai perkraudinėja kas pusvalandį valandą su visais Apache ir MySQL – WordPress atrodo dailiai. Tik tiek, kad kažkoks bugovas, kaip nežinau kas. Ir lentelėse saugomi hešai vietoj normalios reliacinės DB. Ai, žodžiu… Jaučiu, kad visvien sėdėti teks kažkokioje blogofermoje, o ne standalone sistemoje. Tai tiek naujienų.

Reklama

Migruoti-2

7 Rgs

Vis dar migruoti. Dar migruoti. Trumpai tariant, susiusiknisau jau su tuo WP. “Famous 5-minute installation“ yra toksai tiktai tol, kol nepamatai, kas ten ir kaip, ir ką reikia pakeisti ir pataisyti, pagerinti, patobulinti, sutvarkyti, o tada pamatai krūvas susivėlusių dalykų, apribojimų, užmakliavojimų ir galų gale supranti, kad jau kelias dienas knisiesi ir jei ne patirtį turintis ekspertas programuotojas – to paties WordPress developeris, tai ir būtum nežinojęs net, nuo ko išvis pradėt.

Taigi. Taigi. Nu, kažkokie testai vyksta jau, gal jau greit turėsiu tą blogą. Ale otgi atsitik tu man taip, į IT reikalus įlįst… Vien dėl to, kad kažkoks LiveJournal užkniso, bet nori gaut kažką, kas išsaugo bent jau kažką iš LJ socialinių navarotų, bent jau kažkaip, bent iš principo, tegul ir kreivai, bet kažkaip, o dar kartu ir su WP navarotais…

Kaip sakant, mano godumas neturi ribų, godumas navarotams – irgi.

Migruoti…

5 Rgs

Na, ką… Migruoti – tai migruoti. Taigi, pasiėmiau vieną iš krūvelės domenų, tą, kurio pavadinimas pats kvailiausias ir juokingiausias. Susikišau ten WordPress, dabar migruoju. Pasirodo, yra kažkoks ten pluginas, kuris ne tiktai straipsnius suimportuoja, bet ir komentarus. Tiesa, jei straipsnius atpažįsta, tai komentarų – ne. Kitaip tariant, paleidus importą antrą kartą, komentarų kiekis stebuklingai padidėja dvigubai.

Žinoma, visas reikalas užtrunka. Net pats nustebau, kiek ilgai: straipsnių tai tik pusė tūkstantuko, tuo tarpu komentarų – apie 12 tūkstančių. Trumpai tariant, kokį pusvalandį gal mąsto, kol viską sukaišioja. Akivaizdu, kad jei tai būtų ne standalone platforma, tai užsiknisčiau, nes paskui susidauginusius komentarus ištrint per patį WP – tiesiog neįmanoma. Kita vertus, WP mane tiesiog apstulbino: visas blogas tėra varganos 11 lentelių. Nežinau, gal kam pasirodys normaliai… Bet kai paskutinė stambesnė sistema, su kuria dirbau, turėjo virš 1000 lentelių (ir tai – pilnai normalizuota DB), tai čia jau juokinga. Netgi nykus PhpBB yra kardinaliai sudėtingesnis. Ir netgi mano senų seniausiai pamirštų žinių visvien pakanka, norint tame SQL pasikapstyt 🙂

Žodžiu, tokios patirtys. Beje, jei kam prireiks – norint pravalyti komentarus, tiesiog parašai mysql “delete from wp_comments;“ – ir viskas. 24 tūkstančiai susidubliavusių komentarų dingsta per sekundės dalį 🙂 Bet… Aišku, vargas, kol ten sukonfigūruosiu. Ne taip paprasta, kai viską pats darai :-/

A, taip, taip. Ne į čia migruosiu. Į kitur. Paskui pasakysiu dar, į kur. O čia – tik metablogas. Apie visokius kitokius blogus.

Migruoti? Ar nemigruoti?

4 Rgs

Kuo daugiau galvoju, tuo labiau užknisa mane tas Live Journal. Užknisa. Tie dundukai yra tokie buki, kad galvoja, jog vištos, dedančios auksinius kiaušinius (kontentą, straipsnius), turi jiems dar ir papildomai pinigus mokėt. Apribojimų kiekis – nesuvokiamas. Ir tie durniai dar ir restartina visus servisus kartą per valandą (taip, tie reguliarūs LJ nepasiekiamumai – būten todėl).

Kita vertus, svetimo hostingo jau kaip ir atsikandau. Gal visgi verta standalone blogą paleist? Arba netgi visą blogofermą? WordPress lyg ir neėda baisaus kiekio resursų, tai visgi gal? Pastebėjau bent jau čia, kad ir kai kurių normalesnių galimybių komentavimui ima rastis – bent jau įmanoma pažiūrėt, kur pats komentavai.

Nežinau net, vis galvoju, galvoju, metai bėga, bet paskutiniu metu užveikė tiek, kad galų gale imsiu tai ir padarysiu.

Kuo blogas LiveJournal

1 Rgs

Apie tai, kuo blogas yra LiveJournal, galima kalbėti ilgai, daug ir intensyviai. Tiesą sakant, sumelavau, kad daug. Pakanka trumpai – ilgai gilintis tiesiog nėra prasmės. Bet tiek, kad įvardinus tos blogofermos blogybes, išvis pasidaro nesuprantama, kaip ten kas nors gali rašyti. Kaip išvis kažkas gali tą nesusipratimą naudoti.

LJ (taip sutrumpintai vadinama Live Journal platforma) neduoda jokių padoresnių templeitų, visus komentarus įkiša į vieną komentavimo šabloną, neduoda už dyką saugoti paveiksliukų, prikiša kur papuola krūvas visokių rusiškų reklamų, savo turiniu labai artimų elementariai pornografijai ir netgi neduoda pasižiūrėti savo blogo statistikos – jei nori susižinoti, kiek lankytojų turi, tenka daryti visokius nerišlius hakinimus. Negana to, šita platforma ir šiaip atrodo klaikiai. Aš jau nekalbu apie tai, kad ten negali įsidėti nei savo Tviterio dėžutės, nei dar ko nors. Eilinis blogeris, pasižiūrėjęs į visus LJ trūkumus, galėtų pasakyti aiškiai, paprastai ir teisingai: “LJ yra totalus šūdas“.

Kažkada, kai darėm tyrimus, mums pradžioje ir atrodė, kad LJ bus tiesiog eilinis šlamštas, pažiūrėsim dėl viso pikto, kad tiesiog tyrimas būtų pilnas. Nes taip ar anaip, viena iš didžiausių blogofermų pasaulyje. Bet paaiškėjo, kad viskas žymiai kebliau.

Savo galimybėmis LJ yra pati pačiausia platforma iš visų, kokios tiktai yra. Netgi supermodernus Tumblr – tai tik nepilna LiveJournal galimybių kopija, tegul ir nesulyginamai gražesnė, patogesnė, mielesnė ir turinti savų galimybių. Gyvojo Žurnalo esmė – tai, kad jis yra ne paprasta blogoferma, o pilnavertis socialinis tinklas, savo galia labai artimas tokiems, kaip Facebook ar Google Buzz. Tačiau visas šitas tinklas realizuotas, kaip bloginimo platforma. Tu nuolat esi įvairiose grupėse, tu peržiūri pasirinktų “friendų“ įrašus, tuos friendų srautus gali grupuoti, filtruoti, komentuoti, etc.. Visos blogofermų platformos yra tiesiog vaikiškai naivios, palyginus su senutėliu, prieš kokius 10 metų sukurtu LJ.

Iš to ir mano dilema, nervinanti jau kelis metus: ar migruoti iš to LJ kur nors, ar nemigruoti? Ir kur migruoti? Nors ir paradoksalu, neatradau jokio pilnaverčio pakaitalo iki šiol. Jau keletą metų ieškau ir nežinau – nėra pakaitalų ir viskas.

Kuo geras yra Tviteris

1 Rgs

Tviteris (Twitter), kai pirmą kartą jį pabandžiau, man pasirodė, lyg kažkoks absurdas. IRC (jaunesniems būtų Skype grupinių čatų) hibridas su SMS žinutėmis, perkeltas į internetą. Bukas daiktas. Neįtikėtinai bukas. Bukas, kaip visa mikroblogų idėja.

Tačiau jau po kelių dienų supratau, kad buvau neteisus. Nėra jis toks bukas, kaip atrodo. Jis turi visus čatų privalumus, suderintus su bloginimo ir tradicinių japoniškų msgboardų galimybėmis (imgboardai, kaip 4chan – tai tiesiog išvystyti msgboardai), ir visa tai sulydyta į vieną visumą taip, kad gaunasi kažkoks visiškai naujas dalykas – truputį žinutės, truputį blogai, truputį msgboardai, truputį pokalbiai. Visiškai kitas ir labai geras formatas, tiesiog priverčiantis rašytoją sutilpti į tuos menkučius 140 simbolių, priverčiantis būti neįtikėtinai informatyviu, kompaktišku ir aiškiu. Ir visa tai – su socialinio tinklo galimybėmis ir bendravimu beveik realiame laike.

Negana to, dėl labai mažo žinučių dydžio atsiranda galimybės realaus laiko paieškai: Tviteryje galima esminius dalykus žymėti žodžiu su grotelėmis, pvz., #Lietuva – tai yra tegai. Pagal tokius tegus galima surasti bet kokias žinutes, kurias kas nors paskutiniu metu parašė, žymėdamas tokį tegą. Tai velniškai patogu, kai norisi pamatyti, ką viso pasaulio ar, pvz., Lietuvos žmonės tik ką parašė kokia nors tema.

Žinoma, Tviteris negali pakeisti nei blogofermų, nei socialinių tinklų, tačiau jis įneša kažką savito. Lietuvoje Tviteris išsiskiria dar ir savo publika: didžiąja dalimi – tai blogeriai, žmonės, mokantys rašyti, žmonės, žinantys apie Internetą daug daugiau, nei vidutinis žmogus.

Paprastas klausimas – ar verta registruotis Tviteryje? Jei esate žurnalistas, blogeris ar patyręs internautas – žinoma, kad taip. Bet jei esate vienas iš tų silpnapročių, kuriems internetas yra tapatus One.lt – žinoma, kad jums Tviteris tebus nesąmoninga beprasmybė.

Metablogas

1 Rgs

Rašinėjau, rašinėjau savo LJ bloge apie metateoriją ir semiotiką, o dabar tiesiog pagalvojau, kad ir čia vat gaunasi ne kas kita, o metablogas – juk jau kelintą kartą rašau apie vieną ar kitą blogofermą ir pasirinkimo kriterijus. Blogas – tai sistema, o jei jau ją aprašinėji, reiškia, kad kuri metasistemą 🙂

Gal būt tada parašinėsiu čia ir daugiau, laiks nuo laiko. Gal bent truputį dažniau, nei iki šiol, nes visgi kartą per metus parašyti – kiek per retai, sakyčiau. Dabar truputį neapsisprendžiu, kaip daryti. Jau ir taip turiu kelis blogus, vienas iš jų – praktiškai miręs, kitas – populiarus, nors ir kontraversiškas. Čia dar trečias. Gal visgi reiktų truputį permastyti tai, ką rašau, apie ką rašau ir kur rašau. Aišku, ir vėl klausimas apie atskirą, nepriklausomą blogą…

Žinoma, vėl kyla mintis, kad reiktų LiveJournal tipo blogo, bet be visų tų nesąmonių ir kartu su visais reikalingais ir būtinais dalykais.