Archyvas | Blogofermos RSS feed for this section

Apie Google Plus kiek rimčiau

15 Lie

Aišku, pagrindiniame mano Rokiškio bloge, kai rašiau apie Google Plus, tai buvo trololo truputis, bet kita vertus, tai buvo rimta. Tik tiek, kad teužkabinau vieną rimtą Google Plus savybę – tai Google ratus (circles). Bet ir juos užkabinau paviršutiniškai, tiesiog iš vulgariai troliškos pusės. Čia pabandykim rimčiau pažiūrėti į tai, kas tie Google ratai yra ir kuo tai skiriasi nuo viso kito kitur. Ir kodėl tai taip rimta. O taip pat pažiūrėkim ir į dar kelis dalykėlius, kuriuos Google jau yra padariusi arba dar tik ruošia.

Juk taip ar anaip, čia yra meta blogas, kuriame jau nemažai rašiau apie visokias bloginimo platformas. Tai kodėl gi neužkabinti ir socialinių tinklų?

Google Plus ratai, friendai, draugai ir socialinio tinklo idėjos

Visos socialinių tinklų sistemos būdavo paremtos vienu iš trijų modelių:

  • Vienu atveju, kaip Twitter, siūlydavo sekti (following), kitaip tariant, prenumeruotis įdomaus jums žmogaus įrašus be jokių patvirtinimų. Iš esmės, tą patį socialinių ryšių modelį siūlo ir Tumblr.
  • Kitu atveju, kaip Facebook, sekti leisdavo tik tada, kai sekamasis duodavo patvirtinimą (friending). Berods tokį ryšių modelį turėjo ir Google Orkut – pastarąjį socialinį tinklą ilgą laiką visaip pamėgdžiojo Facebook, kol galų gale aplenkė. Taip taip, Facebook iš esmės yra pagerintas vieno iš senovinių Google produktų klonas, jūs nesuklydote. Kita vertus, tas pats Orkut jau senokai nudegeneravo į kažką, primenančio idiotišką MySpace, tad bandyti neverta.
  • Retesniais atvejais būdavo bandoma kurti abiejų modelių kombinacijas, kaip LiveJournal, kur galima friendinti* bet ką, tačiau friendinamasis jau nusprendžia, ar jūs esate vertas matyti įrašus, kurie asmeniniai. Galime suprasti, kad Twitter modelis tinka kai bendrauja nepažįstami, Facebook – kai bendrauja pažįstami, o LiveJournal – kai yra ir tų, ir kitų. Riba tarp pažįstamų ir nepažįstamų išlaikoma ir aiškiai apibrėžiama.

LiveJournal modelis iš šių trijų yra bene mažiausiai žinomas (nes beveik niekas jau nežino LiveJournal), tačiau kartu ir labiausiai vykęs. Nenuostabu, kad ta blogoferma jį susigalvojo: blogai juk įprastai būna vieši, tačiau juk būna dalykų, kuriuos nori parašyti tik ribotam draugų (žmonių, kuriais bent minimaliai pasitiki, o ne šiaip kokių friendų) ratui. Taigi, LiveJournal, nors būdamas vienu iš seniausių socialinių tinklų, tuo pačiu tapo ir teisingiausią modelį sukūrusiu.

Google+ išties yra būtent trečiojo, LiveJournal tipo socialinis tinklas, tik dar labiau išvystytas: čia ne tik atsiranda riba tarp nepažįstamų ir pažįstamų, bet ir skirtingi pažįstamumo lygiai. Daugelį, vos pabandžiusių pereiti nuo FaceBook prie Google+, šokiruoja, kad į draugus ima eiti minios nepažįstamų, bet labai greitai atsiranda supratimas, kad tai ne draugystės ar net friendinimo paieškos, o tiesiog susidomėję aplinkiniai, panašiai, kaip Twitter, LiveJournal ar Tumblr sistemose.

Būtent dėl to, kad ta socialinių ryšių sąvoka Google+ realizuota taip natūraliai, netrikdančiai ir teisingai, daugumai naujai atėjusių kyla klausimas: “nieko nesuprantu, tai kas gi čia geriau, nei FB, viskas panašiai juk?“ Tas klausimas išlieka neilgai. Jau po poros dienų naujokai staiga ima nejučia kažką suvokti. Kažką, kas ir yra ta teisinga, realybę atitinkanti žmogiškų santykių paradigma: tavęs neverčia friendintis su idiotais. Tu bet kokį durnių gali priskirti durnių ratui, o pats tuo tarpu sekti visus, kas tiktai pasirodė įdomūs. Atėjus šiam supratimui, Google+ naujoko akys atsiveria ir jis suvokia, kad niekada, niekada jam daugiau neprireiks FB. Nes visi FaceBook vartotojai sumigruos į Google+.

Taip, viskas labai paprasta: Google+ neverčia naudoti draugystės sąvokos ten, kur jos išties nėra. Iškreiptą, socialnetworkinių marketologų kalamą friendo-draugo sąvoką pakeičia realūs apibrėžimai – tokie, kokius jūs patys nusistatote. Draugai priklauso jūsų draugų ratui, o nepažįstami – aplinkinei publikai. Šiaip pažįstami lieka tiesiog šiaip pažįstamais, o tie, kurių pasisakymus jūs norite skaityti – tiesiog jums įdomiais žmonėmis. Nusistatyti, ką kuriems norite šarinti, o ko ne – neįtikėtinai lengva, čia nėra jokių iškrypėliškų FaceBook listų, kuriuose net hakeriai užsiknisa. Būtent todėl Google+ laimi: ši sistema neverčia žmonių iškreipinėti savo santykių, o priešingai – duoda visas galimybes viską daryti taip, kaip realiame pasaulyje.

Google+ duoda daugybę kitų malonių dalykėlių: ši platforma neužkišta visokiomis reklamomis bei idiotiškais pranešimais, kad “Jonas Durnelis is now friends with Spammer Company, Abdulha from Nigeria, Petras Gražulis and 137 other people“. Šioje platformoje tiesiog nėra vietos durniams – bet koks spameris šalinamas iš akiračio taip pat lengvai, kaip ir pridedamas į kokį nors ratą. Čia jūs galite pasiredaguoti ir savo komentarus, ir savo pranešimus (o, taip, FaceBook to juk neleidžia), čia jūs galite turėti judančius GIF paveiksliukus (FaceBook net ir tokio paprasto dalyko neleidžia), čia jūs galite turėti neriboto ilgio tekstus (FB net ir to neleidžia), čia net smulkmenos džiugina. Praleidę kelias dienas Google+ sistemoje, atrasite tiek natūralių, bet iš pirmo žvilgsnio nepastebimų patogumų, kad pačiam pasidarys keista, kodėl FaceBook kūrėjai yra tokie idiotai ir pridarė tiek nesąmoningų apribojimų. Dar daugiau, jūs suprasite, kodėl FaceBook ėmė draugauti su Microsoft.

Kiti Google+ servisai, pradedant Youtube ir baigiant Google Games

Nėra abejonių, kad dabar, kai FaceBook sistema yra visų pripažinta, kaip daugiau lankytojų ir daugiau lankomumo turinti, t.y., “didesnė“, Google jau be problemų galės integruoti su savo socialiniu tinklu viską, ko tik nori. Savo laiku, kai Google sukūrė tuos savo Google Docs, prasidėjo šurmulys ir kalbos apie monopolininką, todėl ši įmonė viską staigiai pristabdė. Visoms naujoms paslaugoms reikdavo registruotis paskirai, daugelis naujų paslaugų būdavo paleidžiamos taip, lyg būtų nei nesusijusios, o Google Buzz atveju viskas buvo padaryta taip, kad atrodė, jog Google tiesiog iškrito iš žaidimo, nesugebėjusi netgi dizaino šiai sistemai padaryti padoraus. Tačiau tuoj viskas apsivers aukštyn kojomis.
  • Blogger/Blogspot blogoferma, kuri jau senų seniausiai laikoma kažkokiu nenormaliu atsilikimu, tinkamu nebent supermamoms šmaikštašiknėms, greičiausiai bus apjungta su Google Plus. Tie, kas jau yra užsiregistravę naujame Google socialiniame tinkle, greičiausiai pastebėjo, kad kiekvienas dalyvis gauna viešą puslapį, labai smarkiai primenantį blogą. FaceBook tokių patogumų neduodavo, tad spėju, jog šis dalykas tiesiog apžavės FaceBook garsenybes – žmones, turinčius begales sekėjų. Facebook senbuviai atsimena, kas yra Krepšinio Širdis, Pipedija Enciklopedija, Ingrida Simonyte, Algirdas Urbanavičius ir daugelis kitų superpopuliarių grupių, žmonių bei personažų. Google+ kiekvienas jų galės augti ne tik pačiame Google+ tinkle, bet ir visame internete. Ir dabar pagalvokim, kas atsitiks, jei Google+ šitą dalyką apjungs su Blogspot, suteikdama visas pastarojo galimybes kiekvienam socialinio tinklo vartotojui? Juk jau dabar suteikia taip, kad daugelis net nepastebi, kad jau tapo blogeriais. Taip, LiveJournal ir WordPress kentės, tačiau labiausiai kentės vėl tas pats FaceBook.
  • Picassa nuotraukos, gana nesėkmingai konkuravusios su Flickr ir daugeliu kitų fotoservisų, visgi užėmė savo nišą. Ir visi Picassa naudotojai dabar gauna galimybę praktiškai neribotam nuotraukų hostingui. Ir visa tai jau integruota į Google+. FaceBook nuotraukų saugojimo galimybės yra tokios primityviai minimalios, kad čia tiesiog nėra kalbos apie tai, kas kur bus. Žmonės, kuriems svarbi nuotraukų kokybė, dydis ar galimybė jas pasiredaguoti, eis į Google+, o tai reiškia, kad pastaroji sistema turės nepalyginamai geresnį turinį. Iš esmės, tai dar ir antausis Yahoo turimam Flickr. Ir tai toks antausis, kad maža nepasirodys. O FaceBook vėl verks kamputyje.
  • YouTube jau dabar integruojamas į Google+ taip, kad pavyzdžiui filmukų paieška patogiau naudotis jau pačiame Google+, nei YouTube puslapyje. Ir net neabejoju, kad YouTube tobulinimo darbai, kaip ir Blogger tobulinimas, buvo gerokai pristabdyti vien dėl to, kad ši sistema bus pilnai apjungiama su Google+. Ir dabar įsivaizduokite, kas atsitiks, kai FaceBook šarinami YouTube filmukai turės Google+ ženklą. Neblogai, tiesa?
  • Google Buzz platforma bus uždaryta. Aš negaliu nieko įrodyti, bet galiu kirsti lažybų, kad su visu tuo Google Buzz firma tiesiog darė du dalykus: viena vertus, durnino visą pasaulį (įskaitant ir Facebook), kad tas atsipalaiduotų, o antra vertus – atidirbinėjo visko integracijas su viskuo, darydama visas platformas apjungiančius socialinio tinklo vidurius. Mauras padarė savo darbą ir bus suintegruotas taip, kad dingtų be pėdsakų. Čia galim prisiminti dar tokį Twitter, kuris kentės. Kentės todėl, kad Google+ leidžia ne tik friendinti, bet ir sekti.
  • Google Docs bus pilnai suintegruoti, kaip ir Google Calendar, ar kaip tas daiktas vadinasi. Žinot, ką tai reiškia? Google+ labai greitai taps absoliučiu tinklu, kuriame bendrauja biznis. Tai bus verslo platforma, o ne tik vaikiški pasipezėjimai. O čia vėlgi FaceBook ar išvis koks nors kitas konkurentas neturi jokių šansų. Net kartu su Microsoft.
  • Google Games – apie šią platformą šnekama berods nuo kokių 2009 metų, o nuo 2010, kai nutekėjo truputis info, niekas jau neabejoja šiuo reikalu. Google internetinių žaidimų gamintojams pasiūlė kardinaliai geresnes sąlygas, nei bet kuris kitas socialinis tinklas. Ir sklinda kalbos, kad ta pati Zynga Games jau beveik nieko nedaro FaceBook platformai, o savo geriausius kūrinius ruošia būtent Google+ tinklui. Aš net spėliot nedrįstu, kas bus, kai Google užsiims žaidimais.
  • Google Maps – dėl integracijos su Google+ verks visi socialiniai tinklai, bet ypač – Four Square. Šis tiesiog praras savo prasmę ir užsidarys. Google+ jums tiesiog rodys, kur jūs esate ir kur yra jūsų kokie nors pažįstami, su kuriais gal būt norėtumėte susitikti. Rodys tai daugmaž realiame laike. Nokia ir Microsoft, beje, irgi verkia. FaceBook – irgi.
  • Google Talk – jau dabar tas daiktas yra pilnaverčiu konkurentu Skype (tiesa, populiaresniu JAV, nei Lietuvoje), tačiau ar matėt, kaip tai apjungta? Prieš pat startuojant Google+, FaceBook desperatiškai bandė visiems pristatinėti kažkokias video pokalbių ir apsijungimų su Skype galimybes. Paaiškėjo, kad tai yra nulis, lyginant su tuo, kas jau yra Google+ sistemoje.
  • Google Money. Aš apie tai nieko nesakysiu, nes čia visiškai niekieno nepatvirtinti ir labai nerišlūs gandai. Bet tai yra reikalinga Google Games platformai, o ir tokiam paprastam dalykui, kaip Google Adwords. FaceBook jau turi tam tikrą su žaidimais integruotą virtualių pinigų analogą, tačiau spėju, kad Google pasirodys daug rimčiau. Ir čia sudrebės jau netgi patsai PayPal. Ir visi, kas tik yra internetuose.
Šitą sąrašą galima ir dar labiau pratęsti, tačiau spėju, kad tai padaryti galėtumėte ir jūs patys.
———
* Friendinimas ir draugystė – absoliučiai skirtingi dalykai. Pastebėtina, kad lygiai kaip komunistai sovietmečiu sukompromitavo draugo sąvoką, taip pat tą sąvoką dabar bando sukompromituoti visokie socialiniai tinklai, tiesa, jau dėl visai kitų paskatų. Draugas ir friendas tarpusavyje turi bendro ne daugiau, nei draugas ir tovariščius. Nepainiokime šitų dalykų. Jie skirti durninimui.

Apie įvairias bloginimo platformas

16 Gru

Visi mano rimti bloginimai prasidėjo nuo to, kad perkračiau ir išbandžiau kelias dešimtis skirtingų bloginimo platformų – viską pradėjau dar 2004, o 2005 pradžioje atsidariau ir blogą WordPress. Pradžioje atrodė, kad ši platforma – tiesiog nepakartojama, tobula. Po kiek laiko iliuzijos truputį išsisklaidė. Taip ir gavosi, kad galų gale pasirinkau LiveJournal, iš kurio gerokai vėliau pabėgau, tuo pačiu padaręs dar vieną įvairių bloginimo platformų tyrimą. Čia jau 2010 metais.

Informacija išties turi vertę, kai kažkaip panaudojama, tad ėmiau ir pajutau pareigą pasidalinti tuo, ką žinau, suprantu ir galiu vertinti, tad pabandysiu čia apžvelgti viską, kas gali būti svarbu, jei norite tapti rimtu blogeriu. Ką vertėtų rinktis iš daugybės egzistuojančių blogofermų (kitaip tariant, bloginimo platformų).

Blogofermų ir bloginimo platformų vertinimo kriterijai

Žinoma, kiekvienas žmogus čia turi savų reikalavimų, tad net nebandysiu rašyti kažkam kokių nors balų: reikalavimai tokie skirtingi, kad dėlioti balus būtų absurdiška. Vietoje to pabandysiu išdėstyti aiškius kriterijus, kurie reikšmingi man ir apie kuriuos gal būt verta pagalvoti jums:

  • Paprastumas – ar sudėtinga naudotis, jei esi visiškai žalias, nieko nesupranti nei apie blogus, nei apie IT, o laiko mokslams neturi. Skirtingos platformos čia skiriasi labai nemenkai, dar daugiau, paprastumas naudoti – svarbus ir patyrusiems. Juk yra skirtumas, ar trumpą straipsniuką parašysi per 15 sekundžių, ar per 2 minutes. Itin tai aktualu mikroblogeriams.
  • Išvaizda ir jos kaitaliojimo galimybės. Tai svarbu visiems, tiesa?
  • Galimybė pabėgti – išeksportuoti visus duomenis ir susiimportuoti kur nors kitur. Tai svarbu, jei smarkiai išaugsite.
  • Techninės galimybės – ar gali dirbti autorių grupė, ar galima be problemų dėti filmukus, ar yra galimybė baninti kartais užklystančius piktus komentatorius, ar yra galimybė integruoti savo blogą su įvairiomis kitomis sistemomis, pvz., Twitter ar Facebook. Nors techninės galimybės atrodo svarbios prityrusiems, neabejokite, kad ir pats, pradėjęs bloginti, ilgainiui jų užsimanysite. Migracija iš vienos platformos į kitą – neretai sunkus darbas, tad apie ateitį pagalvoti verta.
  • Publika ir žmogiški kriterijai. Kokia aplinka, koks palaikymas iš kitų, ar lengva susilaukti skaitytojų? Naujas blogas neretai metus laiko nesulaukia nei vieno žmogaus be papildomos reklamos, tačiau nepaprastai daug kas priklauso ir nuo platformos.
  • Užterštumas. Tai ir spameriai, kurie privaro į komentarus šiukšlių, ir patys hostintojai, kišantys jums savo reklamas. Jei reklamos kiekis nedidelis, ji korektiška, nesipjauna su bendru vaizdu – tai nieko tokio. Bet jei blogoferma jūsų blogą užkiš šlamštu – bus prastai.
  • Galų gale, lietuvybė. Kai kurios platformos net ir dabar nesugeba normaliai palaikyti UTF-8, daugelis neturi lietuviškų meniu, etc.. Kažkam tai visai nesvarbu (kaip, pvz., man), tačiau daugeliui kitų – tai kritinis dalykas.

WordPress ir WordPress.com

WordPress.com – tai pasaulinis blogofermų lyderis, platina savo programinę įrangą ir paskirai (šioji vadinama tiesiog WordPress). Naudojimo sudėtingumu šis daiktas yra bene bjauriausias iš visų. Aišku, kol neišsiaiškini – o tai irgi užtrunka. Jei esate visiškai žalias, galite taip ir nesugebėti parašyti straipsnio. Kita vertus, WordPress yra viena galingiausių platformų, bendru savo galimybių kiekiu vargiai prilygstama. Jei galvojate, kad reikės visko, kas tik gali būti – verta pagalvoti apie WordPress. Kita vertus, dauguma tų galimybių nei nepabando.

Nemokama platforma turi gan saikingą paruoštų temų pasirinkimą, o pačiam jų keisti neleidžia. Mokant pinigus, galima gauti žymiai daugiau, įskaitant ir galimybę turėti nuosavą domeną. Galimybės pabėgti iš šios platformos – yra, bet jos nėra labai patogios. Teks truputį pavargti, nors be rankinių kopijavimų ir apsieisit.

WordPress.com neduoda gerų priemonių integruotis su kitomis blogofermomis, pvz., padaryti transliaciją į LJ ar dar kažkur. Kita vertus, tai jau išvystytos priemonės, kurių jums prireiks nebent jei bandysite tapti labai rimtu blogeriu. O tokiu atveju galite pasinaudoti dar didesnėmis galimybėmis, kurias ši programa suteikia nuosavus (“standalone“) blogus turintiems. Bendrai imant, jei nesate vienas iš dešimties reikliausių, WordPress.com teikiamų galimybių pakaks. Pakaks visko.

Socialinio tinklo galimybių ar kažkokių bendrų publikų WordPress.com neturi, kita vertus, Google visus WordPress blogus myli – šią platformą turintiems suteikia labai daug privalumų, lyginant su kitais, ypač dar jei nuosavą domeną įsigysit. Visgi, kadangi WordPress.com nėra didelio bendravimo, gali atsitikti taip, kad jūsų baisiai įdomus blogas be papildomo reklamavimo taip ir nesusilauks lankytojų.

Užterštumas menkas, spameriai beveik neprasibrauna, o pats WordPress.com savo reklamų beveik nekiša. Šiuo atžvilgiu – puikus dalykas.

Lietuvybę WordPress palaiko visai pakenčiamai, tačiau paskiras temas gali tekti kaitaliotis. Kita vertus, ši platforma niekada nežalojo lietuviškų raidžių, skirtingai nuo kai kurių kitų.

Ar aš pats rinkčiausi WordPress.com? Žinoma, kad taip – būtent šis mano blogas, tegul ir ne pagrindinis, yra ant WordPress.com. O kitas – irgi ant WordPress, tiesa, jau visai kitoje sistemoje. WordPress ir WordPress.com naudoja visas būrys lietuviškos blogsferos žvaigždžių, pradedant visų blogerių patriarchu Džiugu Paršoniu.

Blogger arba Blogspot

Blogger – tai Google palaikoma bloginimo platforma, viena iš seniausių. Naudotis nėra idealiai paprasta, bet nėra ir sudėtinga – labai vidutiniška. Papasakot apie Blogger beveik nėra ką. Socialinių galimybių – daugiau dėl vaizdo. Užterštumo spamais – nedaug, reklamos irgi netrukdo. Galimybių lyg ir pakanka. Viskas čia gana normaliai, jei neskaitysim to, kad platforma atsilikusi nuo pasaulio tiek, kad atrodo kaip žaislas vaikams. Nieko išskirtinio – nei blogo, nei gero ten nerasit. Absoliuti vidutinybė, supaprastinta iki visiško vidutiniškumo.

Išvaizdą galima rinktis, tačiau didelių hakų nepridarysit. Taip, lietuvybė ten irgi yra, veikia normaliai. Vertimas į lietuvių kalbą irgi yra. Su klaidomis. Pabėgti iš platformos galima nesunkiai, tad ją išbandyti pradedančiąjam – gal ir verta, tai tikrai netaps fatališku pasirinkimu. Papildomų galimybių gauti skaitytojų – nėra. Nors platforma priklauso Google, šiosios paieška kardinaliai labiau myli WordPress blogus. Ir netgi LiveJournal blogus.

Ar pats rinkčiausi Bogger? Nežinau. Ko gero, kad ne. Ar patarčiau kam nors kitam? Na, nebent pas žmogų labai saikingi poreikiai ir mažai fantazijos.

LiveJournal

LiveJournal arba, sutrumpintai, LJ – tai viena iš seniausių platformų, naujokui padaranti pokraupį įspūdį. Bet tiktai naujokui. Tai, ko gero, vienintelė bloginimo platforma, turinti visą būrį absoliučių fanatų, nepaisant krūvos trūkumų.

Naudojimo paprastumu LJ prilygsta Blogger, išvaizdos kaitaliojimo galimybės – kiek didesnės, bet, deja, su labai keistais ir netgi sakyčiau durnais apribojimais bei keistumais, dėl kurių senesni blogeriai iš LJ kartais netgi tyčiojasi. Kita vertus, jei jus LJ užknis, galėsite labai lengvai pabėgti į kokią nors kitą platformą. Pvz., koks nors PoPo.lt turi puikiausias importo iš LJ galimybes (kitose sistemose nebandžiau, tad negaliu minėti). Paspaudei mygtuką naujame bloge, palaukei – ir visi straipsniai su komentarais persikėlė. Aišku, paskui teks sėdėti belenkiek laiko ir kaitalioti visokias nuorodas, kurias dėjai į savo straipsnius, kad rodytų į naują blogą. Bet tai jau procedūra, kurią teks atlikti bet kuriuo atveju, nesvarbu, kur migruotumėt.

Kuo LiveJournal išsiskiria iš bet kurios kitos blogofermos – tai savo socialinio tinklo galimybėmis. Jei ne tik turi ką parašyti, bet mėgsti ir padiskutuoti – tai idealus, neprilygstamas daiktas. Visokie friendinimai, draugų straipsnių sekimas, draugų draugų straipsnių peržiūra, komentavimo patogumai, galimybė kurti bendrus blogus (grupes), etc. – tai tokie išskirtiniai privalumai, dėl kurių LJ tampa vienu iš geriausių pasirinkimų net nepaisant kreivos išvaizdos ar užterštumo reklamomis. Kita vertus, LJ neduoda netgi tokio paprasto dalyko, kaip galimybė įkelti paveiksliukus. Tam teks ieškoti kitų puslapių. Tai vienas iš tų nenormalių ribojimų, kurie labai užveikia.

Publika LJ – nuostabi. Jei jūsų blogas bus įdomus, o jūs pats keliose vietose kažką pakomentuosite (viską lemia jūsų paties aktyvumas), beveik savaime galite gauti keliasdešimt lankytojų per dieną. Kažkam tai nėra daug, tačiau pradedančiąjam blogeriui – labai nemenkas kiekis. Ypač, kai tie lankytojai – intelektualai, su kuriais tikrai yra apie ką pašnekėti.

Reklaminiu užterštumu LiveJournal platforma – bene baisiausia iš pasaulinių. Reklamų yra visur, jas kiša netgi į mokamus blogus. Tai buvo svarbiausia priežastimi, dėl kurios pabėgau. Reklama kišama apgalvotai, taip kad autoriai mažiau pastebėtų, pvz., jei esate prisijungęs, jūsų paties blogas atrodys beveik be reklamų. Tikrą, baisųjį vaizdą pamatysite, kai atsijungsite – negana to, kad dauguma reklamų bus rusiškos, prikištos kažkokių putinistinių kliedesių arba kažko artėjančio prie pr0n – LJ prieš kelis metus iš amerikiečių nusipirko rusų firma. Spamo komentaruose – nėra labai daug, nors visgi atsiranda tarpais. Bet ne kritiškai.

Lietuvybė – kažkokia yra, UTF palaikomas puikiai, negana to, daugelį bloge esančių užrašų galite pats pasikeisti, tad viskas lyg ir būtų tvarkoje. Gal nebent gali trikdyti, kad kai kurie pranešimai jums bus kišami rusų kalba. Angliško interfeiso pasirinkimas apsisaugoti nuo to nepadeda – pagal IP adresą jie nustato jūsų vietą ir tada laiko rusu iš Lietuvos.

Ar pats rinkčiausi LiveJournal? Keletą metų tai buvo platforma, kuri buvo mano pasirinkimas. Ko gero, rinkčiausi ir dabar. Nepaisant saikingų techninių galimybių ar reklamų, tai kraštutinai geras pasirinkimas, ypatingai tinkamas tiems, kas linkę daug diskutuoti ir dalyvauti visokiose veiklose. Tarp LJ blogerių – tokios garsenybės, kaip Maliboo, Maumaz, VKlasė ir daugelis kitų.

Tumblr

Tumblr – tai visai naujas blogofermų šedevras. Šedevras neperdedant. Lengviau išvardinti trūkumus, kurių vos keletas, nei privalumus, kurių pernelyg daug.

Tai paprasčiausia platforma pradedančiąjam – ne veltui Tumblr buvo kuriamas, kaip sistema mikrobloginimui: viską, kas tik įmanoma daro pati. Nebūtina pačiam įkeldinėti paveiksliuko, jei radote jį kažkur internete – pakanka nurodyti jo adresą. Nebūtina kopijuoti kažkokių kodų, jei norite įkelti filmuką – irgi pakanka nurodyti adresą. Viskas supaprastinta taip, kad paprasčiau nebūna.

Išvaizdos pasirinkimas – neribotas. Paruoštų šablonų – begalės, negana to, yra visai neribotos galimybės nuosavą temą susikurti pačiam. Tiesa, tam jau reikia ir šiokių tokių techninių žinių.

Tumblr – vienintelė iš didžiųjų blogofermų, kažkuo primenanti LiveJournal – čia irgi yra draugų srautas, negana to, yra ir papildoma galimybė – jei jums patiks kažkieno postas (straipsnis, paveiksliukas ar dar kažkas), galite pasiskelbti jį pas save vienu mygtuko paspaudimu.

Iš techninės pusės Tumblr platforma irgi įdomi: nors ir neduoda visokių ten widgetų, kurie būna WordPress ar Blogger, bet turi visai neblogas integracijos galimybes, pvz., paimti RSS iš kažkur kitur esančio savo blogo. Tiesa, šitai veikia su apribojimu – importas sustoja, jei kurį laiką savo Tumblr bloge neparašote ir pats. Negana to, tame RSS importe yra kažkokių bugų, dėl kurių jis ir šiaip kartais sustoja.

Lietuvybė – nelabai. Tiksliau, viskas su UTF, lietuviškų raidžių nežudo, tas tvarkoj, tačiau vartotojo interfeisas tiktai angliškas ir vokiškas. Užterštumas spamu menkas, o savo reklamų Tumblr išvis nekiša. Neaišku, iš ko jie gyvena.

Ar pats eičiau į Tumblr? Žinoma, kad taip – kai ieškojau, į kur migruoti iš LJ, Tumblr daviau pirmą vietą. Kol nesuradau lietuviško PoPo. Tumblr rašinėja tokia sena ir garsi lietuviškos blogosferos žvaigždė, kaip Pukomuko, taip pat ir PNN naujienų chebra.

Twitter

Apie Twitter – trumpai. Tai kraštutinis mikrobloginių platformų atvejis – viena žinutė tėra 140 simbolių. Paveiksliukų ten neįdėsi. Visas rašymas – kraštutinai koncentruotais sakiniais arba tiesiog dedant nuorodą į ką nors. Savitas žargonas, pvz., “RT“ reiškia “Retweet“ (pakartoti kažkieno kito pranešimą), negana to – ir savi renginiai, pvz., #FollowFriday, raktinius savo tekstų žodžius visi žymi grotelėmis.

Šiaip apie Twitter nerašyčiau, tačiau tai visgi alternatyva normaliam blogui, jei nesate linkęs rašyti teksto paklodes. Kitu atveju – tai puiki vieta bendrauti su kitais blogeriais, pati geriausia vieta sužinoti tinklo naujienas ar jomis pasidalinti. Ar pats eičiau į Twitter? Žinoma, aš ten jau esu.

Lietuviškos platformos

Čia jų visa krūva, įvairų įvairiausių. Pradedant ta nesąmone, kurią suteikia Bitės pliusai (į kurią net nuorodos nedėsiu, nes gėda tą daiktą vadinti blogoferma) ir baigiant tokia keistenybe, kaip Tinklink. Bendras visų lietuviškų platformų privalumas – lietuvybė. Ji čia yra visur, ir visur ji geresnė, nei pasaulinėse sistemose.

Blogas.lt

Blogas.lt – taip, gal ir populiariausia platforma Lietuvoje. Kol kas. Pagrindiniai trūkumai ir privalumai – daugmaž kaip ir WordPress.com platformoje (Blogas.lt – ir sukasi ant WordPress, nors kadaise berods ant kažko kito dirbo), tačiau papildomai jūs gausite neįtikėtiną krūvą reklamos, uždengiančios jūsų pačių parašytus straipsnius pačiu šlykščiausiu būdu. Reklamos bus tiek daug, kad netgi LiveJournal jums pasirodys švaria ir bereklame vieta. Jei ne tai – viskas būtų gal ir pakenčiama. Jei pasirinkote Blogas.lt, rekomenduoju išsyk pereiti į WordPress.com – gausite žymiai daugiau to paties produkto, be jokio reklaminio šlamšto. Jei nepereisite – kaltinkite save patys. Tai vienintelė iš platformų, kurių rinktis kategoriškai nerekomenduoju.

Tinklink.lt

Tinklink.lt – labai keistas daiktas, kur renkasi visokie politizuoti dėdės. Gali būti įdomus tiems, kas nori būti koks nors labai rimtas. Kitiems – vargu. Platforma, kiek supratau iš kolegų atsiliepimų, kažkokia nuosava, ne WordPress (ar klystu?). Privalumas – savaime galite gauti tam tikrą lankytojų srautelį, gal nelabai didelį, bet kelioliką-keliasdešimt skaitytojų turėsite. O bendrai imant – nieko ypatingo. Rekomenduoju, jei ruošiatės rašyti blogą apie politiką.

PoPo.lt

PoPo.lt – visai nauja platforma, pastatyta ant WordPress bazės. Skirtingai nuo WordPress.com, pasižymi labai gera techninių galimybių gausa. Integracija su Twitter ir LiveJournal, automatiniai straipsnių importai per RSS, etc., negana to, turi kažkokius neaiškius socialinio tinklo navarotus (aš pats jų, tiesą sakant, nenaudoju). PoPo.lt apsistojęs toks įžymybė, kaip Andrius Užkalnis, tas pats PoPo.lt – tai ir mano pasirinkimas. Vienas iš privalumų – kadangi visų blogų straipsniai anonsuojami pirmame puslapyje, savaime galite gauti nuo kelių dešimčių iki kokio šimto skaitytojų per dieną. Kaip pasiseks. Platforma verta dėmesio ir tiems, kas jau turi blogą kitur ir migruoti nesiruošia, bet tiesiog ieško dar vienos vietos automatiniam publikavimuisi – tai jau daro tokie įžymūs Lietuvos blogai, kaip Grumlino palėpė bei Common Sense.

Blogr.lt

Blogr.lt – kažkas labai panašaus į PoPo.lt, tačiau platforma senesnė, narių tenai – žymiai daugiau. Suteikiamomis techninėmis galimybėmis – gal truputį ribotesnė (visokių integracijų ir automatinių importų berods nėra), o ir pasukta taip, kad labiau primena socialinius tinklus, skirtus bendravimui. Blogr.lt – tai vienas iš tų pasirinkimų, kurie irgi verti dėmesio. Šią platformą rekomenduočiau kaip patį geriausią pasirinkimą tiems, kas turi blogą Blogas.lt sistemoje ir dabar ieško, kur pabėgti – lietuviška publika, daug bendravimo, jums patiks. Neabejotinai vienas iš geriausių pasirinkimų.

Žiniasklaidos portalų blogofermos

Labai bendrai verta paminėti ir bloginimo platformas, kurias teikia Delfi, Lrytas – jos gan panašios, pastatytos ant ganėtinai ribotų WordPress variantų, kaip priedas prie portalų. Privalumų – nebent šioks toks lankytojų kiekis, kuris savaime ateis šių portalų dėka bei vargiai ką nors galintys įtikinti pažadai, kad portalas padės išpopuliarėti, atradęs tavo straipsnius. Trūkumų – gal irgi ne per daug. Na, nebent atsidarytumėte blogą Diena.lt portale – iš ten pabėgti užsimanysit labai greitai, tiesiog dėl didžiulių kiekių reklamos.

Ar verta atsidarinėti savo blogą pas kokį nors portalą? Buvau atsidaręs vieną panašų Delfyje, straipsnius kartais įdėdavo į pirmą Delfi puslapį. Portalinių lankytojų srautas nepasižymi intelektu, tad būreliai dundukų, rašinėjančių į komentarus kliedesius bei įžeidimus greitai mane užveikė. Taigi, matyt, kad nelabai verta. Na, nebent esate koks nors reklamos platintojas.

Kitos pasaulinės bloginimo platformos ir apibendrinimai

Žinoma, yra ir daugiau įvairių platformų, pavyzdžiui, Posterous (viena iš naujųjų, kažkuo miglotai primena Tumblr), MySpace (daugiau socialinis tinklas, mėgstamas muzikantų ir vaikigalių) ir t.t., turinčių įvairių savų privalumų. Nemenka dalis užsieninių blogofermų, ypač senesnės – ne tik neturi jokių vertimų į lietuvių kalbą, bet netgi nepalaiko UTF, t.y., lietuviškų raidžių. Dar prasčiau, kad daugelis iš jų turi pernelyg mažą kiekį mūsų tautiečių, tad atsitiktinių lankytojų sulaukti bus beveik neįmanoma. Gal dėl to pernelyg plėstis apie kitas platformas ir neverta.

Tad šis skyrelis tebūnie toks trumpas, koks yra. Ką pradedančiąjam blogeriui rekomenduočiau iš visų, kurias minėjau? Pirmiausiai – Tumblr. Verta pagalvoti ir apie WordPress.com, o bendrauti mėgstantiems – apie LiveJournal. Ir, kaip apie priedą, reikalingą visiems, verta pagalvoti apie Twitter.

Galų gale, jei turite problemų su anglų kalba, siūlau vieną iš lietuviškų – PoPo.lt arba Blogr.lt, abi, kaip minėjau, gana panašios, labiau skiriasi gal tik savo publika: PoPo sėdi nedidelis kiekis prityrusių aštriadančių dėdžių, tuo tarpu Blogr – daug jaunų ir bendrauti mėgstančių žmonių.

Blogas.lt užsilenkė

30 Lap

Blogas.lt buvo viena iš daugelio blogofermų, kur esu kūręs testinius blogus. Dar senais laikais. Taip ir nesupratau, kaip ta platforma naudotis – lyginant su įprastu WordPress ar LiveJournal tas daiktas pasirodė taip nykiai, kad netgi Blogspot ėmė atrodyti patraukliai.

O šiandien pamačiau išvis grožybę – atsidarai pirmą šitos blogofermos puslapį, o jis ima ir užsidaro juodomis užsklandomis, visą vaizdą užslėpdamas ir ima rodyt reklaminius filmukus su kažkokiomis arbatomis. Pažįstamam dar geriau nuskilo – jam kažkokio viskio reklamas taip ėmė rodyti.

Taigi, vargu, ar verta dar kažką čia minėt. Šūdinų reklamų prikištas LJ, palyginus, atrodo dar visai nekaltai.

Kaip tai pavadinti? Ogi žodžiu “užsilenkė“. Nes kai panašūs cirkai prasideda, bent jau man tai neatrodo panašiai į darbingą būseną. Greičiau į prievartiniu būdu kišamą šlamštą.

Migruoti-4

9 Rgs

Taigi, vis dar migruoti. Bet jau paskutinis etapas. Naujasis Rokiškio blogas visame gražume atsidaro su visais importais. Komentarai – jau irgi yra suimportuoti, kad ir lūžinėjo truputį, bet per kelis kartus viską pavyko sukišti. Virš 500 straipsnių ir virš 12000 komentarų. Beje, kai kurie uždari straipsniai, kaip bonusas skaitytojams, dabar padaryti atvirais.

Taigi, velkam į naują blogą – išties ten tėra smarkiai ir žiauriai modifikuotas WordPress, perdirbtas į kažkokį socialinį tinklą. Taigi, ten ir būsiu dabar. Senas blogas tuo tarpu užsidaro. Kaip sakant, ate, LiveJournal, labas PoPo 🙂

Atskirai šiuoju išreiškiamos padėkos, kad Skirtumas užrodė ir nurodė, o Andrius Užkalnis padėjo apsisprendimams tašką. O dar Zbygniewas Piwacijus pademonstravo. O kadangi matyt esu labai jau sunkiasvoris, tai kiek pažiūrėjau, man ten bus labai gerai.

Tai tiek.

Migruoti-3

8 Rgs

Pradžioje migracija iš LiveJournal į WordPress atrodė labai paprastai. Netgi su visais mano keliamais reikalavimais. Ėmiausi darbo. Suinstaliavau WordPress, sukonfigūravau kažką. Labai gražu pasirodė. Paskui pagalvojau, kad reikia dar kažko, o paskui ėmiau ieškoti navarotų, kurie leistų tame pačiame WordPress skaityti RSS, taip bent iš dalies kompensuojant visokius trūkumus. Trumpai tariant, baigėsi tuo, kad supratau, jog viskas daug kebliau.

Tolimesni knisimaisi pavirto į nusivylimą ir t.t. – WordPress savo viduriuose tiesiog nesuvokiamai bugovas. Nors, aišku, palyginus su LiveJournal, kurio “opensourcinio“ varianto išvis neįmanoma suinstaliuoti ir kurį patys jo kūrėjai perkraudinėja kas pusvalandį valandą su visais Apache ir MySQL – WordPress atrodo dailiai. Tik tiek, kad kažkoks bugovas, kaip nežinau kas. Ir lentelėse saugomi hešai vietoj normalios reliacinės DB. Ai, žodžiu… Jaučiu, kad visvien sėdėti teks kažkokioje blogofermoje, o ne standalone sistemoje. Tai tiek naujienų.

Migruoti-2

7 Rgs

Vis dar migruoti. Dar migruoti. Trumpai tariant, susiusiknisau jau su tuo WP. “Famous 5-minute installation“ yra toksai tiktai tol, kol nepamatai, kas ten ir kaip, ir ką reikia pakeisti ir pataisyti, pagerinti, patobulinti, sutvarkyti, o tada pamatai krūvas susivėlusių dalykų, apribojimų, užmakliavojimų ir galų gale supranti, kad jau kelias dienas knisiesi ir jei ne patirtį turintis ekspertas programuotojas – to paties WordPress developeris, tai ir būtum nežinojęs net, nuo ko išvis pradėt.

Taigi. Taigi. Nu, kažkokie testai vyksta jau, gal jau greit turėsiu tą blogą. Ale otgi atsitik tu man taip, į IT reikalus įlįst… Vien dėl to, kad kažkoks LiveJournal užkniso, bet nori gaut kažką, kas išsaugo bent jau kažką iš LJ socialinių navarotų, bent jau kažkaip, bent iš principo, tegul ir kreivai, bet kažkaip, o dar kartu ir su WP navarotais…

Kaip sakant, mano godumas neturi ribų, godumas navarotams – irgi.

Migruoti? Ar nemigruoti?

4 Rgs

Kuo daugiau galvoju, tuo labiau užknisa mane tas Live Journal. Užknisa. Tie dundukai yra tokie buki, kad galvoja, jog vištos, dedančios auksinius kiaušinius (kontentą, straipsnius), turi jiems dar ir papildomai pinigus mokėt. Apribojimų kiekis – nesuvokiamas. Ir tie durniai dar ir restartina visus servisus kartą per valandą (taip, tie reguliarūs LJ nepasiekiamumai – būten todėl).

Kita vertus, svetimo hostingo jau kaip ir atsikandau. Gal visgi verta standalone blogą paleist? Arba netgi visą blogofermą? WordPress lyg ir neėda baisaus kiekio resursų, tai visgi gal? Pastebėjau bent jau čia, kad ir kai kurių normalesnių galimybių komentavimui ima rastis – bent jau įmanoma pažiūrėt, kur pats komentavai.

Nežinau net, vis galvoju, galvoju, metai bėga, bet paskutiniu metu užveikė tiek, kad galų gale imsiu tai ir padarysiu.